spalis

spãlis sm. (2) Rtr, Š, KŽ, spalỹs (4) K, NdŽ, KŽ, spãliai pl. (2) Rtr 1. R, R304, MŽ407, M minant atsiskiriantis nuo pluošto linų ar kanapių sumedėjusio stiebo šapelis: Kris spãlis, ir bus vaikelis žabalis Slm. Spalỹs inkrito į akį Mrj. Spalẽlis plūdura vandeny J. Suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalẽlio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Stanislovas taip rėžė į trobos balkį, kad sienos sudrebėjo, o iš lubų pabyrėjo smulkūs spaliukai J.Balt. Brūžkavo audeklą, kad spãliai iškristų Lk. Pakulinių kelnių spãliai styri – paeit negalima Gdr. Spãliai (pakulinių marškinių) bado kap adatom Ad. Da jau čia spãliai kap branktai Dkš. Spalis kaip žiogris, skara (linų) kaip lentalė Plt. | prk.: Ko negulat, spãliai muno (apie mažus vaikus); a nebėr kam jūso nudaryti? Nt. Nemuškiat, ką čia išmušte tokį spalẽlį Krš. Niekaniekės, menkas daiktas, spalis SD55. ^ Šitas vaikas menkas kaip spãlis Kp. Jos diedas kai spãlis (mažas) Klt. Ir žuvų parneša, ale kad mažos kap spalùkai Pv. Vienas aviniukelis, ir tas kai spalẽlis, žįst nepasiekia Tvr. Akyj artymo savo kiekviens mato spalį, o savo akyj sparo užtėmyt negali V.Kudir. ║ pl. SD244, CII385, Sut, N, K, Rtr tokių šapelių masė: Spaliai, nuobraukos SD239. Mintuvais sulaužydavo vyrai linus, o moterys ant siauresnių mintuvų išbraukydavo spaliùs LKT174(Vdžg). Pakeldo mintuvus, pakišdo kita ranka ir braukia spaliùs Pls. Spaliai įčižę prie linų, kad negali išminti, atskirti nuo linų J. Linai pričižę, vieni spaliai – ką už juos gausi! Sml. Išpurtins tus visus spaliùs i pasku jau verps Kv. Į vieną peludę tie spãliai susikasdavo, į kitą pelai Tl. Laibų galų (apie linus) tai spãlių daug yra JnšM. Kab lyja lietus, tai jų (linų) spãliai išmirksta Eiš. Linai geriau verpti, jau nė spãlių yr End. Spãliais apipylėm lubas, dabar biškį šiulčiau Lel. Spãlių an viršaus (apie stogą) pripils, kartelėm primigs Pb. Ažupilta gerai aviliai spãliais, tai bitės išgyvena žiemą Aps. Kai mindavom linus, spãliais kūrydavom jaują Pkr. Užlindo spaliúosnan ir pramiegojo LKKIX195(Dv). Migis iž šiaudų, iž spalių, iž nuobraukų SD6. ^ Išlindai gražus kai šuva iš spalių LTR(Km). Šiaudai išdžiūvo kai spãliai LKT222(Vnd). Ko raukais (vaipais Dr) kaip kumelė, spalių padėta? Šts. Turiu valią an savo spalių Ml. Ką virsi pietų? – Spãlių gručę su šuns koja (juok.) Skr. Eik sau į spaliùs gult (eik šalin)! Ss. | sing. col.: Nešvariai išmynė linus, daug spalio yra Vlkj. Laužėjas, išlaužęs su mintuvais didįjį spãlį, linų saugę paduodavo braukėjai Vkš. Linai priglindavę nemeta spalio, negal iškaišti nė išbraukti Šts. Jau iš to lino tik spãlis beliko Vvr. Jei kiaušinio luoba gerai lupas, tai ir linų spalis gražiai byra Pnd. ^ Linas be spalio šilką suguli, o su spaliu – mėšlą Krkn. ║ prk. smulkus koks daiktas, gyvis: Nei vienos geros žuvies – vieni spalẽliai Nj. 2. smulkus žuvies kauliukas, ašakėlė: Juo senesnė lydeka, juo spãlių pilna toki, tų ašakelių taip kaip spãlių Lž. Mažą žuvies kauliuką spaliù vadina Aln. 3. L dešimtasis metų mėnuo: Apei spãlio jau mėnesį, lapkritį pradės minti linus Vž. Spãlį išganysme gyvulius, o lapkričio pusė[je] – i gurbe Mžš. Spalis vaikščioja po šalį ir varo paukščius iš miško MTtV65(Jsv). Spalio pradžioje Lauksodyje prasidėjo kūlimo talkos J.Avyž. Tegyvuoja Didžioji Spalio socialistinė revoliucija! (sov.) rš. | pl. gen. RtŽ ppr. tik junginyje su žodžiu ,,mėnuo“: Spalių mėnesėj, kad pradės stipri šalčiai, parišk vynuoges, pagenėk jas, palenk lig žemės S.Dauk. Spalių mėnuo Sut, N. Spalių mėnesis M. Spalių (mėnuo) Š. 4. sov. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija: O Spalis tas – mums laisvės dovana – bus minimas vis žemėje – tėvynėj kaip komunizmo pergalės daina S.Nėr. Spalio šalis mūsų tautai ištiesė draugišką pagalbos ranką sp. ║ šnek. Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinės, šventė: Aš važiavau par Spãlį Vdn.